Kaina
Aukščiausia kaina yra €29,00 Atstatyti
Produkto tipas
Pasirinkta 0 Atstatyti

Probiotikai, gerosios bakterijos

Probiotikai – dar kitaip žinomi kaip gerosios bakterijos. Neretai manoma, jog probiotikai vartojami tik poroje su antibiotikais, tačiau tai - tik mitas. Gerosios bakterijos- teigiamai imuninę sistemą veikiantys preparatai, kurių poveikį galima pastebėti ne tik savijautoje, bet ir išorėje. Probiotikai teigiamai veikia virškinimą bei odos būklę ir padeda palaikyti subalansuotą žarnyno mikrofloros pusiausvyrą bei imuninę sistemą. 
Filtruoti ir rūšiuoti

Filtruoti ir rūšiuoti

Kaina
  • Aukščiausia kaina yra €29,00
Produkto tipas

3 produktų

3 produktų

Išparduota
PROLIFE PEDIATRIC - Manoimunitetas

Probiotikai

€29,00
 per 
Išparduota
PROLIFE LACTOBACILLI - Manoimunitetas

Probiotikai

€15,00
 per 
Išparduota
PROLIFE VIS - Manoimunitetas

Probiotikai

€22,00
 per 

Probiotikai - kas tai? Kaip jie padeda stiprinti imunitetą ir išvengti net iki 90% visų ligų?

Daug žmonių kalba apie probiotikus, tačiau retas iš tikro žino, kas yra probiotikai. Probiotikai – tai pieno rūgšties bakterijos, dar kitaip vadinamos gyvosios gerosios bakterijos. Jos aptinkamos žarnyno mikrofloroje ir yra atsakingos už žmog. . . Skaityti daugiau

Probiotikai - kas tai? Kaip jie padeda stiprinti imunitetą ir išvengti net iki 90% visų ligų?

Daug žmonių kalba apie probiotikus, tačiau retas iš tikro žino, kas yra probiotikai. Probiotikai – tai pieno rūgšties bakterijos, dar kitaip vadinamos gyvosios gerosios bakterijos. Jos aptinkamos žarnyno mikrofloroje ir yra atsakingos už žmogaus imuniteto stiprinimą ir efektyvaus virškinimo palaikymą. Probiotikams yra priskiriami tokie mikroorganizmai kaip laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai ir kai kurios sporinės bakterijos. Tad pakalbėkime šį kartą daugiau apie gerąsias bakterijas (probiotikus) ir kokią svarbią reikšmę jos turi mūsų sveikatai.

Probiotinių bakterijų nauda sveikatai

Probiotikų nauda yra nenuginčijama. Nuo jų priklauso ne tik sklandus virškinimas, vitaminų ir maisto medžiagų įsisavinimas, imuninė sistema, bet ir visa bendra organizmo sveikata: energingumas, odos būklė, svoris ir kt.

Gerosios bakterijos palaiko bendrą organizmo sveikatą ir normalų žarnyno mikrofloros balansą. Nusėdę ant žarnyno sienelių probiotikai taip užkerta kelią blogosioms bakterijoms įsitvirtinti. O nuolat palaikoma rūgštinė žarnyno terpė neleidžia infekcijų sukėlėjams daugintis, todėl jie greitai žūsta.

Probiotikai gamina gerąsias riebalų rūgštis, folio rūgštį, amino rūgštis, seratoniną, dopaminą, įvairius fermentus maisto virškinimui, vitaminą K, B grupės vitaminus, kalcį, magnį, cinką, chromą, seleną ir kt.

Taip pat pakankamas probiotikų kiekis žarnyne sukuria palankią mikroflorą organizmui įsisavinti maisto medžiagas, kurių taip reikia  organizmui augti ir funkcionuoti. O virškinimo metu iš maisto įsisavinti vitaminai prisideda prie sklandaus viso kūno organų veikimo ir geros jų būklės.

Probiotikai atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Jie kovoja su blogosiomis bakterijomis, užkerta kelią jų dauginimuisi, apsaugo organizmą nuo ligų, padeda pasveikti ir greitai atsistatyti po ligos. Pavyzdžiui, burnos probiotikai ne tik užtikrina tinkamą burnos mikroflorą, bet ir tuo pačiu apsaugo nuo dantų ir dantenų ligų, jie yra tarsi prevencinė apsauga nuo apnašų kaupimosi ir akmenų susidarymo.

Be visa to, probiotikai gali tapti puikia prevencija, kuri mažina cholesterolio kiekį kraujyje, apsaugo nuo alerginių reakcijų ar net padeda išvengti vėžinių susirgimų.

Kiekvieno kūne iki 1000 skirtingų bakterijų

Pandemija žmones išmokė laikytis sustiprintos higienos – plauti rankas, dėvėti apsaugines veido kaukes ir pirštines, laikytis atstumo – tam, kad apsaugotume mūsų organizmą nuo išorėje esančių bakterijų bei virusų. Tačiau ar kada pagalvojote, kiek įvairiausių mikroorganizmų yra žmogaus kūne?

Kiekvieno žmogaus organizme galima aptikti iki 1000 skirtingų bakterijų, iš kurių net 200 yra nuolatiniai jo „gyventojai“. Bakterijos ir mikroorganizmai vidutiniškai sudaro 3 – 4 kg žmogaus svorio. Nors didžioji dalis jų „gyvena“ žarnyne, mikroorganizmų apstu ant mūsų odos, ląstelėse bei tarpląstelinėje terpėje.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad žmogaus kūne „gyvenančių“ bakterijų genų yra apie 100 kartų daugiau už žmogaus genų skaičių. Tad ir turima genetinė informacija, iš kurios 99%, deja, priklauso ne pačiam žmogui, o įvairiems mikroorganizmams. 


Mikrofloros svarba bendrai savijautai

Mikroflora (kitaip dar vadinama mikrobiota) yra visi kūne gyvenantys mikroorganizmai, tačiau daugiausiai jų yra žarnyne. Natūraliai mūsų organizme yra ir gerų, ir blogų bakterijų. Tam, kad būtume sveiki, atsparūs virusams bei efektyviai įsisavintume maisto medžiagas mūsų žarnyne turi būti palaikomas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas. Probiotikų ir patogeninių organizmų santykis normalioje žarnyno mikrofloroje turėtų būti 80:20. Blogosios bakterijos nėra pavojingos tol, kol jų dalis neviršija 20% visos mikrofloros.

Mikroflora dalyvauja tokiuose organizmo procesuose kaip toksinų šalinimas, vitaminų ir aminorūgščių sintezė, kalcio pasisavinimas, sveikos žarnyno gleivinės palaikymas, imuninės sistemos stiprinimas. Reikia nepamiršti, kad mikrofloroje esantys probiotikai kontroliuoja viso organizmo medžiagų apykaitą, kuri yra labai svarbi ląstelių augimui ir dauginimuisi.

Probiotikų trūkumas. Ką reikia žinoti?

Kai organizmui trūksta probiotikų apie tai dažniausiai išduoda sutrikęs virškinimas, nuo kurio tarsi grandinėle vienas paskui kitą seka ir kiti simptomai. Kai žarnyne tinkamai nesuvirškinamos maistinės medžiagos, kurios yra reikalingos tinkamam vitaminų ir mineralų įsisavinimui, natūraliai pradeda silpti ir imuninė sistema: prasideda alerginės reakcijos arba odos bėrimai, paūmėja lėtinės ligos, vystosi autoimuninės ligos bei dažnai vargina peršalimas.

Įprastai natūralūs probiotikai yra gaunami su maistu. Tačiau šiandien dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir nevisavertės mitybos organizmas negauna reikiamo kiekio gerųjų bakterijų, o kartais perdirbtas maistas jas ir naikina. Tad ką daryti, kad probiotikų netrūktų?

Maistas – natūralių probiotikų šaltinis

Natūralių probiotikų galima gauti tinkamai sudėliojus subalansuotą mitybą. Į ją reikėtų įtraukti produktus, kurie savyje turi gyvųjų gerųjų bakterijų. Pienas, jogurtas, kefyras, pasukos, varškė, nepasterizuotas sūris, rauginti kopūstai, marinuoti agurkai, kombucha, gira, marinuotos sūrime alyvuogės – tai tik keletas produktų, kurie gali padėti natūraliai įsisavinti probiotikus.

Prebiotikai – tikra pagalba probiotikams

Nesumaišykite. Nors šie du žodžiai skamba panašiai – tai nėra vienas ir tas pats. Prebiotikai – tai angliavandeniai, kurių žarnynas negali suvirškinti, tačiau jos yra labai svarbios palaikyti palankią terpę probiotinių bakterijų dauginimuisi. Taip pat prebiotikai yra ir pagrindinis probiotinių bakterijų maisto šaltinis. Todėl užtikrinus abiejų šių medžiagų pakankamą kiekį žarnyne, gerosios bakterijos lengviau prisitaiko, auga, klesti, o tuo pačiu ir palaiko gera žmogaus sveikata.

Prebiotikams yra priskiriama fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė ir skaidulos. Prebiotikais praturtintas maistas yra vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir kt.

Probiotikai ir prebiotikai yra reikalingi palaikyti normalią žarnyno mikroflorą. Būtent šis medžiagų junginys stabdo maisto fermentaciją ir puvimą žarnyne, gerina virškinimo sistemos procesus, veikia žarnyno sieneles priešuždegimiškai ir turi detoksikuojančių savybių.

Naujos kartos probiotikai – sporabiotikai

Gerųjų bakterijų galima gauti su maistu arba vartojant maisto papildus, kurie yra praturtinti probiotikais. Tačiau kartais dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta efektyviai įsisavinti gerųjų bakterijų. Pavyzdžiui, valgant neteisingai paruoštą maistą arba netinkamai vartojant papildus. Tokiu atveju gelbsti naujos kartos probiotikai.

Sporabiotikai yra gerosios bakterijos. Tačiau jos, priešingai nei įprasti probiotikai, patekusios į nepalankią druskingą ar rūgščią terpę užsidaro sporose. Taip jos apsaugo savo branduolį nuo pažeidimų. Pasiekusios galutinį savo tikslą – žarnyną, gerosios bakterijos vėl atsidaro, prisitaiko, maitinasi, auga ir kuria klestinčias gerųjų bakterijų kolonijas.

Ar gerųjų bakterijų vartojimas visada yra efektyvus?

Niekas neabejoja probiotikų nauda. Tačiau ne visais atvejais galima tikėtis tokio pat rezultato, koks yra pateikiamas informaciniame lapelyje. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį norint gauti maksimaliai gerą rezultatą.

Kada gerti probiotikus?

Užsienio šalyse yra populiaru vartoti probiotikus profilaktiškai. Tačiau mūsų kultūroje tokio įpročio nėra ir gerąsias bakterijas pradedama vartoti sutrikus sveikatai, pavyzdžiui, turint virškinimo problemų. Gerosios bakterijos gali padėti numalšinti tokius nemalonius pojūčius kaipo pilvo pūtimą, rėmenį ar maisto netoleravimo alergijos sukeltus simptomus.

Gydytojai dažnai rekomenduoja probiotikus gydymo metu dėl jų turimo itin stipraus atstatomojo poveikio. Jie ypač teigiamai veikia organizmo sveikatą juos geriant kartu su antibiotikais arba po jų vartojimo. Taip organizmas apsaugomas nuo pašalinio vaistų poveikio.

Kada gerosios bakterijos yra neefektyvios?

Probiotikai gali pašalinti nemalonius kūno pojūčius tik tais atvejais, kai yra pašalintos šių simptomų priežastys. Pirmiausia, tai gali būti lėtinės, infekcinės ar hormoninės ligos. Šiuo atveju reikėtų išlaukti ligos remisijos tam, kad gerosios bakterijos galėtų tinkamai prisitaikyti žarnyne: maitintis, augti ir daugintis.

Taip pat probiotikų efektyvumui neigiamos įtakos daro nesveika mityba, ilgalaikis vaistų vartojimas, nusilpęs imunitetas, brandus amžius, pilvo organų operacijos. Dėl šių priežasčių žarnyne ilgam laikui susidaro nepalankios sąlygos gerųjų bakterijų dauginimuisi. Tokiais atvejais galima tikėtis tik trumpalaikio probiotikų poveikio.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nustatyti, kokiomis dozėmis ir kaip gerti probiotikus geriausiai patars gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus. Taip pat konsultacijos metu medicinos darbuotojas gali įvertinti, kurie geri probiotikai jums tinka labiausiai pagal jūsų esamą sveikatos būklę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip gauti gerųjų bakterijų, jei netoleruojama laktozė?

Jei maisto racione nėra produktų, kurie yra praturtinti gerosiomis bakterijomis, rekomenduojama vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje yra kokybiški probiotikai. Renkantis maisto papildus svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Šiuo atveju tinkamiausi yra probiotikai be laktozės.

Probiotikai vaikams. Kada jų reikia?

Probiotikus vaikams skiria šeimos gydytojai. Gerosios bakterijos vaikams rekomenduojamos esant nusilpusiam imunitetui, atsiradus alergijai ar virusiniam susirgimui kaip peršalimo ligos. Kūdikiai ir vaikai labiausiai vargina problemos su pilvu, todėl dažniausiai jiems yra skiriami probiotikai nuo viduriavimo.



Skaityti mažiau