Kokių vitaminų man reikia?

Informacinės platformos „Tavo imunitetas“ ekspertė, endobiogenikos gydytoja Jurgita Šiupšinskaitė“ „Geriausia, jei žmogus kreipiasi į gydytoją, kad būtų atlikti kraujo tyrimai ir nustatyta, kurių vitaminų ir mikroelementų jam trūksta. Savo praktikoje dažniausiai skiriu tyrimus išsiaiškinti, ar netrūksta vitamino D, moterims – folio rūgšties, taip pat B12, chromo, cinko, geležies – tai labai priklauso nuo žmogaus individualios situacijos. Bet kodėl neišsitirti vitamino D lygio žiemą, kai yra pats juodžiausias laikotarpis? Juk naudojame savo organizmo resursus. Kaip žinia, praktiškai 80 proc. žmonių turi pasipildyti savo vitamino D atsargas žiemos laikotarpiu“.

Jei norite prevenciškai pasistiprinti ir neturite galimybės kreiptis į gydytoją bei atlikti kraujo tyrimų, galima vadovautis universaliais principais. Pirmasis „universalus“ maisto papildas yra vitaminas D. „Rekomenduojamos normos žmonėms nepakenks. Reikia turėti omeny, kad žmonės yra labai skirtingi ir jiems reikalingos normos gali būti skirtingos. Vieniems vitamino D gali reikėti žymiai daugiau negu kitiems, kuriems, pavyzdžiui, nedidelis trūkumas didelės įtakos sveikatai neturės. Todėl siūlyčiau nepulti prie maksimalių dozių, kaip nemažai žmonių daro. Jei tyrimų nesidarote ir nežinote, ar turite polinkį į vitamino D trūkumą, suaugusiesiems rekomenduoju neviršyti 4000 veikimo vienetų parai. Ši dozė laikoma nemaža, tačiau saugia“, – sako gydytoja. 

Kitas labai svarbus vitaminas žiemą – C. „Visi žinome, kad jo daugiausia šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, kurių, deja, savo platumose šiuo periodu neturime, o iš Pietų Afrikos atvežtos uogos nesiskaito. Iš atvežtinių vaisių daugiausia vitamino C turi nebent kiviai. Bet mūsų krašte pagrindinis vitamino C šaltinis žiemą yra rauginti kopūstai. Tačiau jei žmogus į savo racioną neįtraukia nei kivių, nei raugintų kopūstų, tuomet tikrai vertėtų pasirūpinti kokybiškais papildais. Vitaminas C yra labai reikalingas imunitetui palaikyti, o poreikis sustiprėja, jei žmogus rūko“, – pažymi gydytoja. 

Dar labai dažnai vartojami papildai, anot jos, yra žuvų taukai. „Tai racionalu, nes žuvies tikrai suvalgome per mažai. Tačiau žuvų taukus reikia paprofiliuoti – ar jie skirti suaugusiam žmogui, ar vaikui. Mat suaugusieji žuvų taukus vartoja kaip prevenciją širdies kraujagyslių ligoms. Tuomet reikia ieškoti tokio papildo, kuriame yra geras omega-3 riebiųjų rūgščių DHR ir EPR santykis. Geriausiai dėl to patartų jūsų gydytojas. Vaikams reikalingi kiek kitokie šių rūgščių santykiai, nes jos svarbios jų centrinei nervų sistemai, smegenų vystymuisi. Todėl vaikams reikėtų ieškoti specialiai jiems pritaikytų žuvų taukų“, – pataria J. Šiupšinskaitė.  

Stebėkite, ar vitaminai duoda naudos. Svarbu atkreipti dėmesį į mutivitaminus. Juos daugelis žmonių mėgsta ir gydytoja sako nematanti bėdos, jei suvartojamas vienas jų kursas. Tačiau nėra gerai, jei žmonės tuos multivitaminus vartoja nuolat, nežinodami tikslių savo organizmo poreikių. „Įvairiuose papilduose esančios mikroelementų dozės gali būti labai skirtingos, galima nesunkiai viršyti rekomenduojamus kiekius. Jei papildus norite vartoti ilgesnį laiką, būtinai pasitarkite su gydytoju. Neribotai galima vartoti magnį – jo organizmas pasisavina tiek, kiek reikia, o perteklių pašalina“, – sako gydytoja. 

Ar verta reguliariai vartoti tam tikrus multivitaminus ar vitaminų kompleksus, anot gydytojos, gali parodyti ir tai, ar pastebite naudą. Jei pastebimos naudos nėra, reikia ieškoti kitų sprendimų. 

Rinkitės geriau pasisavinamus vitaminus. Vitaminų pasiūla yra milžiniška, kaip pasirinkti tai, kas duos didžiausią naudą? „Renkantis papildus, atkreipkite dėmesį į pritaikytas naujas produktų technologijas, kurios yra skirtos geresniam mikroelementų įsisavinimui, jų tolerancijai organizme pagerinti ir tolygesniam veikliosios medžiagos veikimui, – pažymi gydytoja. – Mes juk žinome, kad vitaminai ir mikroelementai visuomet vertingesni, gaunant juos natūraliai. Pavyzdžiui, įprastiniuose papilduose yra sintetinė folio rūgštis, ji neaktyvi, kol mūsų organizme nepaverčiama aktyviu junginiu folatu. Tuo tarpu su natūraliais maisto produktais, pvz. špinatais, gražgarstėmis, smidrais gauname aktyvius folatus, kurie iškart ima veikti. Taigi jei iškart vartotumėte aktyvų folatą, kūnui tikrai būtų naudingiau.“  

Taip pat, anot jos, dabar sparčiai populiarėja liposominė mikroelementų forma. Pasak gydytojos, ji geresnė nei paprasta, nes leidžia žarnynui lengviau pasisavinti mikroelementus ir juos ilgiau išlaikyti organizme. 

„Suvartojus įprastinių papildų kraujyje pastebimas atitinkamų mikroelementų pikas, kuris ne už ilgo mažėja ir mikroelementų visai nebelieka. Liposomos padeda pasiekti tai, kad mikroelementų kiekis kraujyje po truputį didėtų, o paskui po truputį mažėtų. Nebūna staigaus piko, tačiau aktyvi medžiaga ilgiau išsilaiko organizme ir suteikia naudos ilgesnį laiką. Taip pat liposomos gali padėti išvengti virškinamojo trakto sudirginimo vartojant didesnį kiekį vitamino C arba tiesiog turint jautresnį skrandį. Liposoma – lyg pūslelė, pati nesukelianti reakcijų ir „užrakinanti“ rūgštį savyje. Liposomos apsaugo skrandį, dvylikapirštę žarną nuo per didelio momentinio padidėjusio rūgštingumo“, – paaiškina J. Šiupšinskaitė.